Žolynų Oazė - Tinklaraštis

SU NAUJAISIAIS 2023 METAIS !!!

Tue, 03 Jan 2023 19:03:00 +0000

Mielieji,

Sveikiname visus su Naujaisiais Metais !!!
Naujieji mus pasitiko labai šiltai (už lango +14 laipsnių)...
Danguje saulėta ir šviesu...
Viduje ramybė ir didžiulis dėkingumas už neįkainojamą dovaną - GYVENIMĄ...
O visa kita... Smulkmenos, pamokos, užduotys, santykiai turi prasmę tik tada, kada turi GYVENIMO dovaną !!!
Su meile,
Jūratė ir Rimantas - Žolynų Oazė

SEZONO UŽBAIGIMAS - ŽOLYNŲ LAUKO SMILKYMAI

Fri, 11 Nov 2022 17:25:00 +0000

Su paskutinėmis auksinio spalio dienomis į mūsų ūkį atėjo ir lauko darbų sezono pabaigtuvės. Koks buvo šis sezonas? Ko gero kaip ir visi - vieni augalai džiaugėsi pavasarį nesibaigiančiu lietumi, kiti džiaugėsi vasaros karščiais... Tiesiog niekada nebūna viskam palankus oras. Kažkas duoda didesnį derlių, kažkas mažesnį... Įdomu susipažinti su Žolynų Oazės ,,naujakuriais", atspėti jų lūkesčius ir norus. Patikėkite, tikrai kartais ne iš pirmo sezono pavyksta...

Bet gamtoje Rėdos ratas sukasi... Tai ,kas užaugo, ką surinkome - jau sandėlyje. Tuo tarpu žieminiai česnakai jau pradėjo naują sezoną.

Vasarą daug fotografavome - bus daug puikios iliustracinės medžiagos mūsų svetainės Vaistažolių katalogui...

O dabar ateina kūrybos metas - kursime, derinsime naujų skonių arbatas... Nersime gilyn į kvapų ir skonių pasaulį... Ruošime Dovanėles Jums ir dėkosime už tai, kas papildė mūsų sandėlio aruodus.

Paskutinis kiekvieno sezono ritualas būna - Žolynų lauko smilkymas ir ugnies pagalba apvalymas to, kas jau nebuvo įterpta į dirvą. Raudonėlių, šalavijų, estragonų, kiečių ir kitų degančių augalų kvapas sukūrė išties nepakartojamą Ugnies spektaklį.

Paskutiniai - lazdyno lapelis ir pakrantinio debesylo žedas

Apie mus VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTYJE Menininkė darbą muziejuje paįvairina veikla vaistažolių ūkyje

Sat, 02 Apr 2022 18:02:00 +0000

Ūkininkų žinios

J.Rutkauskienės ūkio nuotr.

Rima Kazakevičienė2022-04-02 09:20

Jūratės Rutkauskienės ekologinis vaistažolių ūkis, įsikūręs Karpiejų kaime (Gražiškių sen. Vilkaviškio r.), pradeda šešioliktąjį sezoną. Šiemet vaistažolių augintoja stebi gana sudėtingą situaciją – kovo viduryje dar nežinojo nei kiek užsakymų sulauks iš užsakovų, nei ko jie užsakys. Todėl planuoti, kiek ir ko augins, jos ūkiui buvo sudėtinga. Didelė dalis vaistažolių auginamos kaip daugiamečiai augalai – jos peržiemoja ir vėl duoda derlių, o kitos sėjamos naujai.

Nukarpo, sėja ir surenka

Kovo viduryje, kai gamta prabunda, prasideda pirmieji pavasario darbai J.Rutkauskienės ūkio šiltnamyje. Ji pradeda terpti sėklas į dėžutes, kurias laiko šiltnamyje. Šiemet sėją pradėjo įprastu laiku, jos neatidėliojo.

Kiti pirmieji pavasario darbai prasidėjo vaistažolių laukuose. Anot ūkininkės, jie daug priklauso nuo oro, kai kada ilgai laukti negali. Anksti pavasarį Jūratė nukarpo peržiemojusių augalų antžeminę dalį, nes kai kuriuos jautresnius augalus rudenį palieka nenukarpytus – taip jie geriau žiemoja, mažiau nušąla.

Jeigu nespėja rudenį, tuomet daugiau darbų persikelia pavasariui. Kai tik išeina įšalas, pavasarį ūkininkė kasa augalų šaknis. Šį pavasarį, kol augalai dar nepradėję želti, kas paprastųjų kiaulpienių, didžiųjų dilgėlių šaknis, topinambus (bulvines saulėgrąžas).

Savo nedidelėje plantacijoje, kuri užima apie 1 ha, J.Rutkaukienė tarp peržiemojusių vaistažolinių augalų stebi, kad jau po truputį atsibunda ankstyvieji šalpusniai. Anot ūkininkės, ko gero, jų žiedai ir bus šiemet pirmieji augalai, kuriuos pradės rinkti.

„Jų nedaug auginame, nes tai nėra tokia labai jau populiari vaistažolė. Nuo seno žmonės vartojo šalpusnius, nes jie pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, lengvina atsikosėjimą. Sergant bronchitu ar net plaučių uždegimu galima gerti jų žiedų arbatą, tik reikia augalus rinkti švarioje aplinkoje“, – apie šalpusnius, kurie vieni pirmųjų pražysta Karpiejų kaimo ūkininkės laukuose, kalbėjo vaistažolių augintoja.

Ji vardijo, kad po šalpusnių pražysta vaistinės plautės, todėl ankstyvą pavasarį renka ir šių augalų žiedus. Pavasariui žengiant toliau, J.Rutkauskienė renka paprastųjų kiaulpienių žiedus bei jų lapus. Tarp gana anksti pražystančių Jūratė minėjo ir pavasarines raktažoles, šliaužiančiąsias tramažoles bei kitus jos ūkyje auginamus vaistinius augalus, kurių iš viso čia priskaičiuoja per 100 rūšių.

„Visiems, kas nori pradėti tokią veiklą, pirmiausia sakau, kad pats sunkiausias ir brangiausias darbas – augalų ravėjimas. Tai tik rankų darbas kauptuku, nes neturime šiuolaikinės technikos, kuri yra labai brangi. Sudėtingiausia ne pasodinti, surinkti ar džiovinti, o ravėti.“

„Gamta pabudo, kartu atsibudo ir daugiamečiai vaistiniai augalai. Netrukus pradėsime rinkti pirmuosius jų žiedus. Drėgmės užtenka, tereikia, kad atšiltų. Bet gamtoje negali daug spėlioti“, – sakė ūkininkė, paaiškinusi, kad jų ūkininkavimo kryptis – surinkti jų pačių ūkyje ekologiškai užaugintas vaistažoles, jas išdžiovinti ir paruošti savo produkciją. Tuo tarpu savaime augančių laukinės augmenijos vaistažolių jie nerenka.

Užsakymų dar laukia

Kai prieš maždaug 15 metų įkūrė vaistažolių ūkį, ūkio savininkei reikėjo įsipareigoti vaistažolėmis apsodinti apie 1 ha žemės. Tai, palyginus, nedidelis žemės plotas. Be vaistažolių, jie ekologiškai augina ir javus. Iš viso vaistažolės su javais pernai užėmė 8,5 ha žemės, šiemet planuoja plotą didinti iki 9,5 ha.

„Šiemet dar tvirtai nesame nusprendę, ką auginsime, ar bus kažko naujo. Kovas – metas, kai renkame užsakymus. Mes auginame ir retesnius vaistinius augalus. Jeigu jų nededame į savo gaminamus mišinukus, tai auginame pagal užsakymus. Pagal tai mes juos atitinkamai dauginame. Šis laikas būna preliminarių užsakymų surinkimo metas. Kai dabar tokia situacija, labai sunku kažką spėlioti. Mūsų ūkyje produkcijos daugiausia užsisako perdirbėjai – įmonės ar firmos, gamindamos savo produktus, panaudoja mūsų žaliavą ir maisto, ir kosmetikos pramonėje“, – kalbėjo ūkininkė.

Vaistažolių augintojos teigimu, ekonominė krizė irgi turi savo kainą. Vaistažolių auginimas yra žemės ūkio šaka, o žemės ūkio produkcijos savikaina, pasak Jūratės, priklauso nuo degalų, elektros kainos. Auginant vaistažoles daug darbų atliekama rankomis, bet naudojama ir žemės dirbimo technika, todėl reikia degalų. Jeigu savikaina kyla, neaišku, kiek brangs vaistažolės, ar žmonės sugebės jas įpirkti.

J.Rutkauskienės ūkio nuotr.

„Tiesiog gyvename toliau, vis tiek kažkiek vaistažolių užauginsime ir paruošime pardavimui. Šiandieną reikia džiaugtis, kad šalyje yra taika, o visa kita – kažkaip pragyvensime. Bet kiek visa ši nepalanki situacija turės įtakos mūsų klientams-gamybininkams, kurie perka žaliavą, niekas nežino. Ne su visais dar ir kalbėjausi. Aišku viena – kentėsime visi“, – sakė Karpiejų kaimo vaistažolių augintoja, vis dar planuojanti užsakymus.

Apimtys mažos

Beveik kasmet kai kuriuos augalus tenka atsėti, nes ne visi peržiemoja. Ūkio savininkės pastebėjimu, kartais žiema nebūna labai atšiauri, bet jeigu orai permainingi ir nebūna sniego patalo, tokios sąlygos augalams labai kenkia. Todėl Jūratė negali žinoti, kaip jos daugiamečiai augalai peržiemojo, kol šie nepradeda sprogti bei žaliuoti. Kitą kartą augalo šaknis pagraužia kenkėjai ir dėl to jis nukenčia. Ekologiniame ūkyje nenaudojami chemikalai, todėl kartais nepavyksta „susitarti“ su kenkėjais. Kai jau turi nuimtą produkciją džiovykloje, gali lengviau atsidusti, kad kažką išaugino.

Kai prieš maždaug 15 metų įkūrė vaistažolių ūkį, ūkio savininkei reikėjo įsipareigoti vaistažolėmis apsodinti apie 1 ha žemės. Be vaistažolių, jie ekologiškai augina ir javus. Iš viso vaistažolės su javais pernai užėmė 8,5 ha žemės, šiemet planuoja plotą didinti iki 9,5 ha.

Ūkis įsirengęs džiovyklą, sandėliavimo ir pakavimo patalpas. Per sezoną J.Rutkauskienės ūkyje sudžiovinama iki 500 kg įvairių vaistažolių, nes orientuojasi į kokybę. Jie nesilygiuoja į didelius ūkius, kurie mechanizuoja gamybą ir ruošia bei parduoda didelius kiekius. „Mes į didelius kiekius nesiorientuojame, o augalų įvairovė pas mus atsiranda dėl to, kad dirbame su keliomis vaistinėmis, kurios per sezoną paprašo kelių pakelių vieno ar kito įdomesnio augalo. Kad turėtume ką pasiūlyti, asortimentas taip ir išsiplečia“, – aiškino augintoja.

J.Rutkauskienės ūkio vaistažolių arbatos ženklinamos logotipu „Pagaminta Vilkaviškyje“. Taip jie palaiko savo krašto gamintojus, o produkciją siūlo ne tik mugėse, bet ir per elektroninę parduotuvę.

Sunkiausia nuravėti

Gražiose Gražiškių seniūnijos vietovėse vaistažolėms augti palanku. Prie Rutkauskų sodybos turimuose 3 ha žemės įkurta vaistažolių augimvietė. Kraštuose žaliuoja javai, o viduryje – vaistažolės. Arti augimvietės telkšo tvenkinys, gelbstintis sausros laikotarpiu, kai tenka laistyti augalus. Laisto daugiausia vasarą, bet ir pavasarį tenka gelbėti naujai pasodintus augalėlius, kol jie prisitaiko prie naujų sąlygų, nes, Jūratės pastebėjimu, klimatinės sąlygos Pietų Lietuvoje darosi panašios į Čekijos.

„Pavasario pradžioje dar būna šalta, o paskui labai staigiai atšyla, tai turi labai skubėti susodinti mažus daigelius ar suberti sėklas, nes gana greitai užeina karščiai. Augaliukai iki to laiko dar turi sutvirtėti. Per tiek metų mes visko jau matę“, – pasakojo ji.

Augalams parenka vietą pagal jų pomėgius: žemesnėse vietose sodina drėgmę mėgstančius augalus, prie molio – daugiau tuos, kurie mėgsta sunkesnę, bet derlingą žemę. Taip ir atitaiko, nes viename plote yra trijų rūšių skirtinga žemė. Tai, anot ūkininkės, labai gerai, nes, pavyzdžiui, palemonus, valerijonus buvo apsėmę, bet jie patenkinti auga. Kiti augalai tokiomis sąlygomis tiesiog sunyktų, todėl turi labai atidžiai stebėti, kur kokia vieta kuriam tinka.

Gražiškių vietovės pasižymi labai dideliu kiekiu akmenų, bet Rutkauskų žemės sklype, kuriame auginamos vaistažolės, jų tiek daug nėra, tad vaistažolės prie esamų sąlygų prisitaikė. Prieš keletą metų J.Rutkauskienės lauke dominavo medetkos, bet pernai jų plotą smarkiai sumažino. Kas pirmaujančias pozicijas užims šiemet, augintoja dar tik svarsto. Pati ūkininkė į traktorių nesėda, bet kauptukas nuolat jos rankose, nes tenka ravėti.

J.Rutkauskienės ūkio nuotr.

„Visiems, kas nori pradėti tokią veiklą, pirmiausia sakau, kad pats sunkiausias ir brangiausias darbas – augalų ravėjimas. Tai tik rankų darbas kauptuku, nes neturime šiuolaikinės technikos, kuri yra labai brangi. Sudėtingiausia ne pasodinti, surinkti ar džiovinti, o ravėti. Būna nemenkas iššūkis, kai reikia mažą augalėlį surasti žolėse ir jį išsaugoti. Tarpuvagius frezuojame, bet ties augalais tikrai būna ką veikti“, – patirtimi dalijosi Vilkaviškio rajono ūkininkė.

Dailininkė tapo ūkininke

Įkurti „Žolynų oazę“ Jūratę, kuri dirba dailininke muziejuje, paskatino gyvenimiška situacija. Kai jos mama turėjo sveikatos problemų, o naujagimiui sūnui prasidėjo vaikiškos peršalimo ligos, idėja gimė ieškant alternatyvaus gydymo būdo, kaip jiems pagelbėti nenaudojant cheminių vaistų. Taip savaime išsirutuliojo nauja veiklos kryptis ir dabar ūkininkavimas bei darbas muziejuje vienas kitam netrukdo. Meniškos prigimties moteris pastebi, kad ir daugiau menininkų linksta prie vaistažolininkystės.

Pailsėti nuo ūkio darbų pavyksta žiemos periodu, kai spalio pabaigoje užbaigia vaistažolių džiovinimo sezoną. Dar paruošia augalus žiemai – vienus pridengia, kitus nukerpa, priklauso, koks pasitaiko ruduo, ir ima atostogas.

Ūkio savininkės žmonės teiraujasi, ar vaistažolių auginimas atsiperka. J.Rutkauskienės teigimu, kai patys perdirba, tada ir produkcijos kaina tampa palanki augintojui, nes jeigu dirbtų ir net savikainos pajamos nepadengtų, toks ūkis neturėtų perspektyvos.

KEPENŲ DETOKSIKACIJA

Sun, 09 Jan 2022 12:30:00 +0000

Mūsų organizmo sveikata priklauso nuo to, kaip efektyviai yra pašalinami susikaupę toksinai. Dėl pastoviai iš aplinkos ar maisto gaunamų toksinų daugumai žmonių reikalinga detoksikacija, o būtent kepenų išvalymas yra puikus būdas tai padaryti.
Jei pastebėjote bent vieną iš žemiau nurodytų simptomų, reiškia jūsų kepenų funkcija gali būti sutrikus.
Dešinės pašonės skausmas – skausmas gali būti nuolatinis ir priepuolinis. Nuolatinį skausmą sukelia padidėjęs kepenų tūris, kai per daug ištempiama kepenų kapsulė. Priepuolinis skausmas būdingas tulžies pūslės akmenligei, tulžies pūslės bei latakų diskinezijai.
Gelta – tai gleivinių ir odos pageltimas, atsiradęs dėl sutrikusios bilirubino apykaitos.
Niežulys – atsiranda odoje susikaupusioms tulžies rūgštims dirginant odos nervų galūnes. Suintensyvėja naktį.
Kraujavimai – kai yra atsiradę kepenų pažeidimai, gali sutrikti krešėjimo faktorių sintezė kepenyse arba sumažėti vitamino K, reikalingo krešėjimo faktorių gamybai, sintezė. Dėl to gali atsirasti kraujavimai iš nosies, dantenų, poodinės ar įodinės kraujosrūvos.
Dispepsiniai reiškiniai – esant kepenų pažeidimui, dažnai sumažėja apetitas, vargina pykinimas, burnos džiūvimas, kartumas burnoje, nepastovus tuštinimasis.
Pilvo padidėjimas – dėl besikaupiančio ascito pilvo ertmėje pilvas padidėja gana greitai – per kelias savaites.
Pabrinkimai – atsiranda dėl sumažėjusios albuminų sintezės kepenyse, dėl to sumažėja kraujo onkotinis slėgis ir atsiranda pabrinkimai.
Esant kepenų sutrikimams ir norint atlikti kepenų detoksikaciją, rekomenduojame vartoti mūsų sukurtą žolelių mišinį „Kepenų meridianas“. Sudėtyje esanti vaistinė medetka ir kitos žolelės gali pagerinti kepenų veiklą.

Vaistinė medetka

Smiltyninis šlamutis

LAIMINGŲ NAUJŲJŲ 2022 METŲ !!!

Sat, 01 Jan 2022 19:47:00 +0000

Ir vėl NAUJA PRADŽIA...

Priešakyje dar vieni nuostabūs metai.

Mylėkime save. Leiskime sau būti laimingais... Tiesiog džiaukimės tuo, ką turime šią akimirką...

Apkabinkime greta esančius... Būkime sveiki !!!

AČIŪ, kad ESAME DRAUGE ir TEBŪNIE ŠVIESA !!!

ŽOLYNŲ OAZĖ Jūratė ir Rimas

JAU LAUKIAM KALĖDŲ!!!

Mon, 13 Dec 2021 10:18:00 +0000

Žolynų Oazėje jau kvepia Kalėdomis.

Paruošėme arbatą ,,Šventinė", kurios aromatas padės sukurti šventinę nuotaiką...

Skanaus!!!

Mirzakarimo NORBEKOVO METODIKA - NAUJAS GYVENIMO IŠŠŪKIS

Sat, 20 Nov 2021 17:59:00 +0000

Ruduo buvo ypatingas - priimtas dar vienas gyvenimo iššūkis... Baigta dar viena mokykla. Gera buvo mokytis su bičiuliais iš įvairių pasaulio šalių.

Mirzakarimo NORBEKOVO METODIKA unikali savo paprastumu ir efektingumu, tūkstančiams žmonių visame pasaulyje padedanti palaikyti ir atstatyti savo sveikatą. Tai vyksta per žmogaus prigimties pažinimą ir mokėjimą Mylėti.

M. Norbekovas neeilinis žmogus, turintis dvidešimt keturių specialybių mokinius. Sunku patikėti, kad vienas žmogus geba turėti tokią daugybę pasekėjų pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse. Sporte, versle, pedagogikoje, psichologijoje, medicinoje, dailėje, muzikoje ir t.t.

M. Norbekovas mums siūlo: ,,Tapkite ,,visureigiu", ir patirsite ne tik sunkumų, bet ir pamatysit beprotiško grožio gyvenimo spalvas!"

APIE ARTERINĘ HIPERTENZIJĄ

Sat, 05 Jun 2021 10:48:00 +0000

Vienapiestės gudobelės žiedynai - eliksyras mūsų širdutėms

Arterinė hipertenzija - tai būklė, kai iš širdies tekantis kraujas dideliu slėgiu spaudžia arterijų sieneles, ilgalaikiui galinti sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies ligas. Kraujospūdį lemia tiek širdies pumpuojamas kraujo kiekis, tiek arterijų atsparumas kraujo tėkmei. Kuo daugiau kraujo pumpuoja širdis ir kuo siauresnės arterijos, tuo aukštesnis kraujo spaudimas.
Arterinės hipertenzijos paplitimas Vakarų Europos šalyse yra apie 15 – 20%, kai tuo tarpu Lietuvoje arterinė hipertenzija nustatoma 49.8% vyrų ir 39.4% moterų, kas yra gerokai daugiau nei Vakarų Europos šalių vidurkis, todėl svarbu laiku nustatyti arterinę hipertenziją ir pradėti ją gydyti.
Pagrindiniai arterinės hipertenzijos simptomai yra galvos skausmas, ypač pakaušio srityje, galvos svaigimas, spengimas ausyse, nervingumas, skausmas širdies srityje, širdies plakimas, kraujavimas iš nosies bei dusulys fizinio krūvio metu. Pagrindiniai arterinės hipertenzijos veiksniai yra širdies ir inkstų ligos , hipercholesterinemija, rūkymas, netinkama mityba, gausus alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, miego apnėja, knarkimas, buvusi hipertenzija nėštumo metu.
Normalus kraujo spaudimas yra iki 139/89 mmHg, kai spaudimas yra didesnis nei norma, bet neviršija 159/99 mmHg, nustatoma I laipsnio arterinė hipertenzija, kai yra daugiau nei 159/99 mmHg, bet mažiau 180/110 mmHg, nustatoma II laipsnio arterinė hipertenzija, o kai arterinio kraujo spaudimas yra daugiau nei 180/110 mmHg, nustatoma III laipsnio arterinė hipertenzija. Todėl svarbu reguliariai matuoti savo spaudimą ir stebėti, ar spaudimas neviršija rekomenduojamų normų, o pastebėjus nuolatinį padidėjimą, nedelsiant pradėti gydymą.
Esant arterinei hipertenzijai rekomenduojame vartoti mūsų sukurtą žolelių mišinį „Širdažolės“. Paprastųjų sukatžolių, trikerčių žvaginių, pūkelių žolė, paprastųjų krapų sėklos taip pat gali sumažinti arterinės hipertenzijos simptomus.

Naudoti šaltiniai:
https://gijosklinikos.lt/medicinos/kardiologija-kaune/arterine-hipertenzija-tylioji-zudike/
Naudžiūnas A., Sadauskas A., Unikauskas A., Jankauskienė L., Leišytė P., Kalinauskienė E., Mašanauskienė E. Vidaus ligų pagrindai farmacininkams. Vitae Litera; 2010.

APIE MŪSŲ KVĖPAVIMO SISTEMĄ

Wed, 12 May 2021 12:43:00 +0000

Pavasarinė raktažolė

Kvėpavimo sistemos ligos yra vienos dažniausiai pasitaikančių ligų – užima 1-2 vietą pagal dažnumą ir 3 vietą pagal mirtingumą. Dažniausiai ligas sukelia įvairūs mikroorganizmai, kurie plinta oro – lašeliniu būdu.

Kvėpavimo sistemos ligos pradeda vystytis, kai ligos sukėlėjų koncentracija tampa labai didele, o mūsų imuninė sistema būna susilpnėjusi ir nesugeba kovoti su svetimkūniais. Pagrindiniai kvėpavimo sistemos rizikos veiksniai yra rūkymas, oro tarša, darbas su kenksmingomis medžiagomis, alergenai, netinkama mityba bei pastovūs peršalimai. Dažniausiai pasitaikančios kvėpavimo sistemos ligos yra bronchitas ir pneumonija.

Bronchitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis bronchitas prasideda praėjus kelioms dienoms nuo užkrato patekimo, pasireiškia kosuliu, skrepliavimu, skausmu už krūtinkaulio kosint, galimas ir subfebrilus karščiavimas, bendras silpnumas. Lėtinis bronchitas nustatomas tada, kai pacientas per dvejus metus iš eilės mažiausiai tris mėnesius per metus kosėjo ir skrepliavo, bet krūtinės rentgenogramoje kitoms ligoms būdingų požymių nėra. Lėtinį bronchitą gali sukelti cigarečių rūkymas (90% sergančių lėtiniu bronchitu yra rūkaliai), oro tarša bei drėgnas ir šaltas oras. Pagrindiniai lėtinio bronchito simptomai yra kosulys, skrepliavimas, ypač rytais, galimas dusulys, auskultuojant girdimas šiurkštus vezikulinis kvėpavimas, sausi karkalai.

Pneumonija (plaučių uždegimas) – tai ūmiai prasidedantis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kuriam būdingas uždegiminio eksudato susikaupimas plaučių alveolėse. Šia liga dažniausiai serga vaikai iki 5 metų arba vyresni nei 75 metų žmonės. Plaučių uždegimo sukėlėjai gali būti tiek bakterijos ,tiek virusai, riziką susirgti šia liga padidina susilpnėjęs imunitetas, šalutinės kvėpavimo takų ligos, ilgas gulėjimas bei širdies nepakankamumas. Pneumonija yra klasifikuojama į visuomenėje įgytą (sergama gyvenant įprastinėse gyvenimo sąlygose) ir ligoninėje įgytą (susergama praėjus daugiau kaip 48 valandoms po gulėjimo ligoninėje ar slaugos namuose). Pagrindiniai pneumonijos simptomai yra aukšta temperatūra (daugiau nei 37,8^oC), kosulys, pleurinis skausmas, skrepliavimas, dusulys, drėgni karkalai, bronchinis alsavimas, vyresniems pacientams gali pasireikšti sąmonės sutrikimas.

Sergant šiomis kvėpavimo sistemos ligomis rekomenduojame vartoti mūsų sukurtą žolių mišinį „Plaučių meridianas“. Taip pat palengvinti ligų simptomus gali ir vaistinių čiobrelių, miškinių dedešvų, plačialapių gysločių, trispalvių našlaičių, vaistinių plaučių, pavasarinių raktažolių, ankstyvųjų šalpusnių arbatos. Baikalinė kalpokė ir kitos žolelės, sudarančios mišinį ,,Lakrica 16", gali palengvinti atsikosėjimą, virusinių infekcijų, bronchito bei plaučių uždegimo simptomus.

Pavasarinės raktažolės

Spalvingas tamsiųjų plaučių žydėjimas

Naudoti šaltiniai:

https://anteja.lt/ligos-ir-simptomatika/kvepavimo-sistemos-ligos

https://nmc.lt/apie-sveikata/plauciu-ligos/dazniausiai-pasitaikancios-plauciu-ligos/

Naudžiūnas A., Sadauskas A., Unikauskas A., Jankauskienė L., Leišytė P., Kalinauskienė E., Mašanauskienė E. Vidaus ligų pagrindai farmacininkams. Vitae Litera; 2010.

,,ŪKININKO PATARĖJAS" RAŠO APIE MUS

Sun, 18 Apr 2021 06:40:00 +0000

,,Ūkininko patarėjas" 2021 M. BALANDŽIO 8 D. NR. 38 (4185)

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
ŪP korespondentė
„Auginame tai, ko žmonėms reikia. Jie, paskatindami susirasti vienų ar kitų vaistažolių sėklų, didina mūsų ūkio produkcijos įvairovę“, – sako ekologinio vaistinių augalų ūkio šeimininkė Jūratė Rutkauskienė.Jūratė Rutkauskienė renka topinambų žiedus.

Hobis virto ūkiu

Ūkininkė skuba įspėti, kad nei gydytojai, nei žolynai nepadės žmogui sveikti, stiprėti, jei jame vyraus ne pozityvios, o rūškanos mintys ir nuotaikos, jei jo gyvensena bus netinkama. „Jau ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ruošia sveikos gyvensenos specialistus, jie pacientams pataria, kaip, norint pasveikti, reikėtų keisti gyvenimo būdą“, – teigia Jūratė.
Jos su vyru Rimantu ir sūnumi Ignu puoselėjamas ekologinis vaistinių augalų ūkis – Vilkaviškio rajone, Gražiškių seniūnijoje, Karpiejų kaime. „Čia sodybą nusipirkome prieš 15 metų, kai, užsigeidę žemės lopinėlio, nusprendėme palikti Vilkaviškį. Dabar gyvename su paukščiais ir stirnomis“, – sako Vilkaviškyje gimusi Jūratė, neslėpdama džiaugsmo dėl tokio pasirinkimo – gyventi gamtoje ir dirbti žemę. Jo pranašumas prieš gyvenimą mieste itin išryškėjo dabar, per Covid-19 pandemiją.
Kaip drabužių dizainerė J. Rutkauskienė tapo vaistažolių ir kitų vaistinių augalų augintoja, arbatų iš jų gamintoja?
Pasak moters, jos šeimos ūkio pradžia – domėjimasis netradicine medicina, ieškant kitokios pagalbos šeimos nariams.
„Kai sūnui skaudėdavo gerklę ar jis kosėdavo, sunkiau susirgdavo, aš ir vyras nenorėjome jam duoti cheminių vaistų, ypač antibiotikų. Todėl pasidomėję, kokie augalai padėtų gyti, pradėjome juos auginti. Kai Karpiejuose įsigijome sodybą, šis domėjimasis ir auginimas virto hobiu, o netrukus – rimtesniu šeimos užsiėmimu“, – pasakoja J. Rutkauskienė. Esą tarp žolininkų nemažai menininkų.
Augina daugybę rūšių
„Apyniai, ajerai, barkūnai, dagišiai, dirvuolės, debesylai, gauromečiai, kiečiai, lakišiai, mairūnai, medetkos“, – Jūratė paprašyta pamini kelias vaistažoles iš auginamų augalų. Plotas, kuriame jos auga, – beveik 90 a. Jūratė, darydama arbatžolių mišinius, naudoja ir juodųjų serbentų, gervuogių, aviečių, erškėčių, gudobelių, aronijų, putinų, šermukšnių, kitų uogakrūmių ir vaismedžių žiedus, lapus, vaisius. Šie augalai užima 10 a.
J. Rutkauskienės vaistažolių ūkis sertifikuotas kaip ekologinis. Iš jų pagamintos arbatos sertifikuotos ir kaip ekologiškas, ir kaip tautinio paveldo produktas. Be to, ūkio arbatų pakuotės pažymėtos „Pagaminta Vilkaviškyje“. Šiuo Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro suteiktu ženklu Jūratė itin didžiuojasi: „Kaip smagu, kad gyveni ir dirbi tame krašte.“

Jūratės Rutkauskienės šeimos vaistažolių laukas.

Švara visur, net skinant
Pagrindiniai Jūratės darbai – vaistažoles sėti į dėžutes, paskui jas pikiuoti, persodinti į lysves, ravėti, skinti, džiovinti, ruošti gydomųjų arbatų mišinius. Vyras frezos pagalba išpurena tarpvagius, atlieka kitus su technika susijusius ūkio darbus. Farmaciją studijuojantis sūnus Ignas padeda administruoti svetainę, realizuoti produkciją.
Ūkininkė vaistinių augalų žiedus, lapus, vaisius skina, džiovina ir arbatžolių mišinius iš jų ruošia apsirengusi kaip medikė – baltai, švariai. „Augalai yra maistas, todėl logiška, kad švara reikalinga visuose gamybos etapuose“, – „teisinasi“ Jūratė. Sveikti padedančių arbatų receptus kuria pati arba bičiuliai gydytojai.
Ūkio arbatos daugiausia realizuojamos vaistinėse, sveiko maisto parduotuvėlėse. Vaistinės žaliavos įsigyja Lietuvos įmonės, kurios gamina maisto ir kosmetikos produktus.
„Dažniausiai mūsų ūkio arbatas perka nuolatiniai klientai – tie, kurie pajuto jų naudą. Jie neretai paklausia, ar turime tam tikrų vaistažolių, apie kurių gerąsias savybes yra girdėję. Jei tokių neauginame, ieškome sėklų, o parsisiuntę sėjame. Vaistažolių sėklos, kurias sėjame pirmą kartą, privalo būti sertifikuotos. Lietuvoje menkas vaistinių augalų sėklų asortimentas. Todėl jų ieškome žymiose Europos firmose, kurios platina ekologiškas laukinių augalų sėklas. Paskui galime sėti užsiaugtų savų vaistažolių sėklas. Vieni žolynai gerą derlių duoda 3–4 metus, kiti ilgiau, pavyzdžiui, ežiuolės, šalavijai, juozažolės – apie 20 metų“, – aiškina J. Rutkauskienė.
Jai sunkiausias ūkio darbas – vaistažoles ravėti, o smagiausias – kai klientai už jas padėkoja, tvirtindami, jog labai padėjo.
Pirmasis vaistas – vidinė giedra
Žmonės dažnai prašo Jūratės patarti, kaip gelbėtis nuo negalavimų.
„Jiems sakau, kad sveikatos gerinimas – įvairiapusis darbas. Gerą ilgalaikį rezultatą – kai galime laisvai judėti ir diskomforto nesukelia nei virškinimo, nei kitos organizmo sistemos – lemia veiksmų visuma. Pirmasis vaistas, kuris nieko nekainuoja ir visiems dovanotas iš prigimties, – šypsena. Sunku sveikti, neturint vidinio džiaugsmo.
Tad pirmiausia turėkime, kuo pasidžiaugti. Tai labai rimta taisyklė. Paklauskime savęs, kiek kartų per dieną kuo nors pasidžiaugėme ir kuri svarstyklių lėkštė nusveria – ar ta, kurioje mūsų slogios mintys, nepasitenkinimas kuo nors, ar ta, kurioje – džiaugsmas, kad galiu atsimerkti, vaikščioti, patirti gyvenimo stebuklą? Jei nusveria pastaroji lėkštė, galime imtis kito sveikatą pagerinsiančio veiksmo – keisti gyvenimo būdą: tinkamai maitintis, daugiau judėti, – teigia Jūratė. – Be to, reikia ieškoti ligos atsiradimo priežasties.

Dirvinių raguolių žolė, smiltyninių šlamučių ir raudonųjų monardų žiedynai.

Pasak vaistažolininkės, esą žmogus turi jausti atsakomybę už savo sveikatą – rūpintis ja, domėtis, kaip gyventi, kad nesirgtų.
„Dabar visiems trūksta vitamino D. Išlindus saulutei, pabūkime 10 minučių gryname ore, ir padidės jo gamyba organizme. Saulės siųsto vitamino D neatstos geriamasis jo pakaitalas“, – pataria vaistažolių augintoja. Ji siūlo po savaitės kitos, kai žemė apsipils žaluma, pasivaikščioti miške: „Ir gryname ore pabūsite, ir gyvenimo kokybę pasigerinsite prisirinkdami naudingų žolyčių: kiaulpienių, garšvų, dilgėlių. Valgykite jų įsėdėję į salotas, sriubas, kokteilius“, - tikina pašnekovė.
Nuotraukos Jūratės Rutkauskienės