Vaistinė medetka - Calendula officinalis   

Žaliavos kvapas silpnas, skonis sūriai kartus. Medetkų žieduose nustatyta iki 3% karotinoidų, flavonoidų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, vitamin C, dervų, gleivių, organinių rūgščių, saponinių bei kartumynų.

Manoma, daug amžių auginamos vaistinės medetkos atrankos būdu kilo Viduržemio jūros regione iš ten augusių laukinių medetkų. Senovės Egipte tikėta, kad medetkos gali atjauninti. Persijoje ir Graikijoje, vėliau ir Vidurio bei Vakarų Europos šalyse, medetkų graižai naudoti prieskoniams, maistui - sriuboms, sviestui, sūriams ir kitiems produktams - dažyti. XII-XII amžiuje tikėta, kad ilgai žiūrint į žydinčias medetkas gerėja rega, šviesėja protas, žmogus tampa geresnis.                       Mokslinis genties pavadinimas - Calendula - kilęs iš lotyniško žodžio calendae, reiškiančio pirmąją mėnesio dieną arba visą mėnesį. Manoma, medetkos taip pavadintos, nes tikrai žydi labai ilgai. Pagal medetkų graižus galima nuspėti orų pokyčius. Jeigu dieną staiga padidėja oro drėgmė ir artinasi lietus, medetkų graižai, kaip ir kiekvieną pavakarę, susiglaudžia. Manoma, Lietuvoje vaistinės medetkos pirmiausia pradėtos auginti vienuolynuose. Jų galėjo būti atvežta XV amžiuje ar XVI. Stanislovas Bonifacas Jundzilas rašė, kad vaistinės medetkos visur auginamos daržuose. Matyt, ir darželiuose, nes jo raštuose daržai ir darželiai vadinami vienodai. Iš tikrųjų medetkos, kaip labai svarbūs vaistiniai augalai, augintos ne tik dėl puošnumo, bet ir vaistinei žaliavai gauti, todėl jų būdavo sėjama ne tik darželiuose, bet ir daržuose, lysvėse. Iki šiol kaimų daržuose galima pamatyti pasėtų medetkų. Darželiuose jomis būdavo apsodinami lysvelių pakraščiai, kartais - visa lysvelė.

Vaistinės medetkos - labai svarbūs vaistiniai augalai. Jų graižų arba vien žiedų antpilas išoriškai vartojamas įvairiems nudegimams, žaizdoms, pūliniams, vabzdžių įgėlimams, akims gydyti. Kaip vidiniai vaistai antpilas labai naudingas organizmui valyti, ypač persirgus užkrečiamosiomis ar kitokiomis ligomis. Medetkų antpilas taip pat turi antiseptinių savybių, slopina spazmus, padeda sergant venų išsiplėtimu, juo gydomos vidinės žaizdos ir opos. Sakoma, kad šviežių trintų stiebų kompresai veiksmingai šalina karpas. Iš medetkų gaminami kremai odos priežiūrai, losjonai odos pigmentinėms dėmėms šviesinti. Nuoviras arba antpilas šviesina plaukų spalvą.

Medetkos nedažnai naudojamos kaip prieskoniniai augalai, tačiau joms derėtų skirti daugiau dėmesio. Iš liežuviškų jų oranžinių ar geltonų žiedų gaminami maistiniai dažai, o sudžiovinti žiedai gali būti naudojami kaip šafranų (džiovintų tikrųjų krokų purkų) - labai brangių prieskonių - pakaitalas. Žinoma, medetkos neturi tokio aromato, bet jos patiekalams suteikia tokią pačią spalvą. Medetkų žiedų dažniausiai dedama į ryžių patiekalus. Be to, sudžiovinti žiedai įgyja sodrų kvapą, todėl jų, kaip prieskonių, maišoma į tešlą, taip pat pat į sriubas, daržovių ir mėsos troškinius.